Tautosakos lobynai: galingoji “š” raidė (pildoma)

Ar kada susimąstei, koks sunkus lietuvių kalbos sanitarų darbas – utilizuoti kalbą, bausti šiukšlintojus ir visokius anglizmų (rusizmų, etc.) vergus? Vyrukai.lt nori dar labiau pasunkinti geniukų darbą ir klasifikuoja “lietuviškus” žodžius, prasidedančius magiška “š” raide.

Kai kurie – vis dar aktyviai vartojami, kai kurie jau primiršti. Bet visi tokie tokie tokie malonūs ausiai. Vyrukai.lt (ne be savo skaitytojų pagalbos) sudarė tokių žodžių žodyną. Beje, privalomą tikriems vyrams, vien kad stebintų savo išmone dailiosios lyties ausis. Nepersistengdami.

Šnapsas – nė vienam vyrui nereikia aiškinti, kas tai ir su kuo tai geriama. Bet mums labiau patinka kita šio žodžio modifikacija – šnabė. Ir vis su šypsena prisimenam vieną pokalbį: “Tai gersim šiandien šnabės, tėvai?”, “Gerai būtų, sūnau.”

Škurlis - medžiagos gabalas kam nors plauti. Tautoje dažniau vartojamas kaip smigusio vyro apibūdinimas.

Šliurė - šiaip lyg ir “tapkė”, arba šlepetė, bet tautoje dar vartojamas kaip smigusios moters apibūdinimas.

Šliauka – smigusiems vyrams/moterims įvykstantis skysčių ir kiečių pašalinimas iš organizmo oraliniu būdu.

Šliundra – be komentarų.

Šikna – vyrams labiausiai patinkanti moters kūno dalis. Bent jau taip teigia to dalyko tyrinėtojai, nors mums, aišku, be abejo, labiausiai širdį virpina jų akys.

Šliosas – užkandai prie šnabės tinkantis dešros gabalas.

Šposas – pokštas kvadratu. Smaguiausiai šį žodį įvaldęs geriausio Lietuvos komiko Rolando Kazlo personažas: “Špasiji?”

Šmikis – šaldytuve vėl nebeliko alaus? Žiūri į kambarioką ir matai tą šmikį.

Švogeris – pagal pirminę reikšmę būtų tik sesers vyras, bet mūsuose – švogerių krašte - įgavęs naują materiją.

Šoferis - vairuotojas, dažniausiai – kolūkio pirmininko “Volgos” vairuotojas. Kitaip tariant, pusei seimo sueitų.

Šlanga – nuostabiausias iš žodžių, nes reklamos “Įvairių dydžių žarnos” tikrai skamba neskaniai.

Šliūbas – geriau netektų, bet teks. Vestuvės bažnyčioje. Su balandžiais.

Šlipsas – per šliūbą vyrui po kaklu parišamas medžiagos gabalas.

Šriūbas – negi “varžtas” iš tiesų gražesnis žodis?

Šarnyras – lietuviškai “lankstas”. WTF???

Špikis – dviračio padangos karkasą sutvirtinantis metalinis strypukas, nors aptinkamas ir galvoje: “Tau gal kelių špikių trūksta”.

Špižius - kam teko kada nors tįsti špižinę vonią, paaiškinimų nereikia. Kam neteko, ta medžiaga – ketus.

Špaklius – kaip gražiau: nušpakliavo ar nutinkavo? Turi ne tik statybinę reikšmę. Špakliaus laisvai galima rasti kiekvienos moters rankinuke.

Šližikas – kaip ir mandarinai, neišvengiamas žiemos švenčių atributas (todėl jis ir kūčiukas). O jei dar būna aguonų pieno, išvis galima pirštus apsilaižyt.

Šiupelė (šiupelis) - kiek teko girdėti, bent jau patys griovių berniukai labai retai vartoja “kastuvą”.

Šmirgelis – neįtikėtinai malonus ausiai ir paprastas “besisukančio galąstuvo” pavadinimas.

Štirius – gera reputacija pagarsėjusiuose Lietuvos miestuose labiau prigijęs veiksmažodžio pavidalu “Paštirinsiu, šūdžiau”.

P.S. – ačiū visiems, kurie prisidėjo prie kilnios ir tautiškos  vyrukai.lt misijos. Bet tikim, kad tokių žodžių esti ir daugiau, todėl vis dar gniaužiam pirštukus, apeliuodami į jūsų išmonę.

Popularity: 35% [?]