V.Garastas ir L.Varanavičius: abu labu tokiu

Alfredo Pliadžio, Roberto Dačkaus/Fotodiena.lt nuotr.

Įsižiūrėkite į veidus viršuje. Dar geriau įsižiūrėkite. O dabar – raskite 10 skirtumų.

Taip taip, ir mums nepavyko. Po jau primirštų, bet dar nesenų įvykių, kai per vieną dieną futbolininkai padovanojo nacionalinę šventę Farerams, o krepšininkai vos nekyštelėjo magaryčių bulgarams, šitie veidai supanašėjo iš esmės.

O neseniai gerbiamas Lietuvos futbolo vadas Liutauras Varanavičius viename forume prisipažino, kad ne tik veidai panašūs – jau ir mintys, idėjos, planai ir vizijos.

“Aš visada žavėjausi p.Garastu ir manau, kad jis yra vienas iš daugiausiai Lietuvos sportui nusipelniusių žmonių”, – štai taip L.Varanavičius nusilenkė savo kumyrui ir mentoriui.

L.Varanavičius kiek anksčiau buvo pacitavęs trečią pagal rangą Lietuvos pensininką (po abiejų prezidentų), kad futbolininkams Fareruose trūko tik gulbės pieno. Pastaruoju metu skaitant futbolo galvos pasisakymus, ant liežuvio vis vaikščioja ir kita garsi krepšinio galvos frazė: “Kokia čia gėda? Kokia čia tragedija? Ką, mongolai išprievartavo visas Lietuvos moteris? Namai visi Lietuvoje sugriuvo?”

Iš tikrųjų, V.Garastas ir L.Varanavičius – lyg iš vieno kurpaliaus. Gaila tik dėl vieno – krepšiniui ir futbolui tai nieko gera nežada.

Turbūt simboliškiausias federacijų mąstymo supanašėjimo aspektas – istorijos su treneriais. Gilus žodis “farsas” nesutalpina reiškinio “Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio rinkimai”.

L.Varanavičius, kaip geras mokinukas, irgi mala tą patį. Keista, kaip LFF galva gali ramia sąžine pats kritikuoti ir dar kelis ruporus paraginti stumti ant Jose Couceiro, kai jau virš pusės metų jam nemoka atlyginimo. Geriau nuleistų akutes, ir patylėtų, juolab kad ir geriausi mūsų futbolininkai (kiek jų dar liko) – Marius Stankevičius, Deividas Šemberas, Tomas Danilevičius – mūru stoja už J.C. Ir tik L.Varanavičius gali aiškinti, kad tai tėra kelių “veteranų” nuomonė. Lyg be tų veteranų dar ką nors gero turėtume…

Kalbant stačiakampiškai (nes nusibodo “apskritai”), paskutiniai farsai su treneriais – tik ledkalnio viršūnė tiek krepšinyje, tiek futbole.

A lyga liko griuvėsių krūva, Kaunas ir Klaipėda neturi normalių futbolo klubų, nėra (ir nebus) nacionalinio stadiono, jaunimo rinktinės nuo visų iš eilės gauna po penkis šešis įvarčius.

L.Varanavičius gali iki uždusimo aiškinti, keliolika kartų padidėjo žaidžiančių futbolą skaičius (iš tikrųjų, “Sportima” užimta iki vasario mėnesio), bet juk federacija milijonus žarsto pirmiausia dėl profesionalaus futbolo. Kas liko iš jo?

A lyga liko griuvėsių krūva, Kaunas ir Klaipėda neturi normalių futbolo klubų, nėra (ir nebus) nacionalinio stadiono, jaunimo rinktinės nuo visų iš eilės gauna po penkis šešis įvarčius. Kažkaip jau pradeda išsikvėpti tie pasiaiškinimai, kad tai – majonezu kvepiantis Vytauto Dirmeikio laikų palikimas.

Paskaičiuokime. L.Varanavičius LFF vadovauja nuo 2000 metų. Tuomet futbolą pradėję žaisti vaikinai dabar sudaro jaunimo rinktinių pagrindą. Tai kodėl nėra rezultatų?

Krepšinyje – priešinga situacija. Pernai V.Garastas kaip koks kompartijos sekretorius atsiskaitė už penkmečio planą – aukso medaliai plaukė iš visur, kur įmanoma. Tik pamiršo p. Garastas, kad nedaug čia jo nuopelnų. Kad tie vaikai užaugo prie ankstesnės federacijos valdžios. Kad ir kokie būtų skanūs obuoliai iš svetimo sodo, ši vasara parodė, kad savus užsiauginti ne taip ir paprasta.

Šešerių metų V.Garasto darbo rezultatai – sukiršinta krepšinio visuomenė, priešų ir neprietelių paieškos ir svarstymai, ne kaip ką nors daryti, o kaip apie nedarymą pasiaiškinti visuomenei.

Kai reikės atsakyti už dar vienų trenerio rinkimų cirko rezultatus, V.Garastas jau bus užtarnautame poilsyje. Savo misiją – atsiriekti skanų kąsnį nuo 2011 m. Europos čempionato rengimo – virvelių tampytojai jau bus atlikę.

Ačiū Dievui, kad iš krepšinio milijonų nesusikrausi. O ką daryti futbolui?

Popularity: 13% [?]