R.Dačkaus/Fotodiena.lt nuotr.
Vienas draugas savo “Skype” profilį prieš porą savaičių buvo papuošęs ironišku pastebėjimu: “Kauno “Žalgiris” – garbė gauti iš kartos į kartą”. Stebint Kauno komandos rungtynes su “Barcelona”, tas užrašas virto sarkastišku.
Vienu metu net buvo kilusi šventvagiška mintis, ar išvis reikėjo gelbėti “Žalgirį”. O jei ir imtasi gelbėti, tai kam? Kad Europą juokintų? Kad Lietuvos vardą diskredituotų?
Net pernai, kai kamavo didžiausia krizė, “Žalgiris” nebuvo toks beviltiškas. “Nu ką, žiaurus vaizdelis”, – rungtynių su “Barca” trečiajame kėlinyje išsprūdo komentatoriui Robertui Petrauskui. Tuo metu buvusi Lietuvos garbė buvo mindoma 27 taškų skirtumu ir trečiuoju kosminiu greičiu artėjo prie septinto iš eilės (!) pralaimėjimo Eurolygoje. Be to, žeminančia 34 taškų persvara – 55:89.
“Žalgiris”, regis, deda visas pastangas, kad būtų pamirštas Lietuvos – krepšinio šalies – vardas. Kita vertus, ko ir tikėtis iš komandos, kurios treneris, vykdamas į svarbias Eurolygos rungtynes, vietoj to, kad ruoštų bent kažkokį žaidimo planą, sapalioja apie mažus kalėdinius stebuklus.
Kur jau ne, Gintarai. Kalbėti jūs mokate. Ir sėkmingai įrodinėjate, kad tik tai ir temokate.
“Žalgiris” Barselonoje nežaidė krepšinio, nekovojo, nesistengė, buvo pasmerktas iš anksto. Žalieji užsimerkė, pasislėpė po antklode ir leidosi žeminami. Ir tai profesionalai, už šį darbą gaunantys pinigus. Ir tikrai ne tokius, kaip krizės metu gauna didžioji dalis Lietuvos. Su diplomuotu psichologu už vairo. Psichologu, kuris savo mokslinį darbą rašė nežinia iš ko, ir laipsnį gavo nežinia už ką.
Ko tikėtis iš komandos, kurios treneris, vykdamas į svarbias Eurolygos rungtynes, vietoj to, kad ruoštų bent kažkokį žaidimo planą, sapalioja apie kalėdinius stebuklus.
Tokio beviltiško “Žalgirio” dar nėra buvę. Ir jeigu G.Krapikas būtų tikras vyras, tai grįžęs iš Barselonos tėkštų atsistatydinimo pareiškimą ant stalo. Ai, ai, ai… pamiršome – jei jis būtų tikras vyras, būtų taip padaręs mažiausiai prieš kelias savaites. Jau tada iš visų “Žalgirio” krepšininkų pasisakymų buvo aišku, kad jie netiki savo treneriu.
Bet keisčiausia šioje nuopuolio epopėjoje, kad tyli trenerių kaitos karuselėmis išgarsėjęs Vladimiras Romanovas. Turbūt nežino, kad koks trečiarūšis Baltarusijos futbolo treneris pasirodytų geriau už pirmarūšį “Žalgirio” patriotą.
O dar keisčiau, ką veikia išreklamuotas “Žalgirio” gerbėjų klubas su Modestu Paulausku priešakyje. Nejaugi jis jau neturėjo pareikšti bet kokios nuomonės? Nejaugi dar norisi palaikyti tokią komandą? Kuriai garbė gauti iš kartos į kartą.
Popularity: 13% [?]
Atrodo, kad žiauriai lietuviai užrūstino Aukščiausiąjį ir net gražiausiose sapalionėse ar svajonėse apie kalėdinius stebuklus nebebūsim išgirsti.Ir ne tik kaip krepšinio šalies piliečiai,bet aplamai, kaip save naikinantys “beoriai” vargšai…