Ar kada susimąstei, koks sunkus lietuvių kalbos sanitarų darbas – utilizuoti kalbą, bausti šiukšlintojus ir visokius anglizmų (rusizmų, etc.) vergus? Vyrukai.lt nori dar labiau pasunkinti geniukų darbą ir klasifikuoja “lietuviškus” žodžius, prasidedančius magiška “š” raide.

Pradėję tai kaip įrašą ir sulaukę nemažo susidomėjimo nusprendėme skirti šiam reikalui daugiau dėmesio ir garbės, todėl sukūrėme atskirą rubriką. Kviečiame tave ne tik linksmintis skaitant dabartinį sąrašą, bet ir komentaruose prirašyti savo žodžių. Taip pat būtų malonu, jei parašytum to žodžio apibrėžimą taip, kaip tu jį supranti. Tokiu būdu tapsi šios rubrikos bendraautoriumi. Būk aktyvus, nes, kas žino, gal turėsi iš to naudos.

Mūsų pasiūlyti š-žodžiai:

Šnapsas – nė vienam vyrui nereikia aiškinti, kas tai ir su kuo tai geriama. Bet mums labiau patinka kita šio žodžio modifikacija – šnabė. Ir vis su šypsena prisimenam vieną pokalbį: “Tai gersim šiandien šnabės, tėvai?”, “Gerai būtų, sūnau.”

Škurlis - medžiagos gabalas kam nors plauti. Tautoje dažniau vartojamas kaip smigusio vyro apibūdinimas.

Šliurė - šiaip lyg ir “tapkė”, arba šlepetė, bet tautoje dar vartojamas kaip smigusios moters apibūdinimas.

Šliauka – smigusiems vyrams/moterims įvykstantis skysčių ir kiečių pašalinimas iš organizmo oraliniu būdu.

Šliundra – be komentarų.

Šikna – vyrams labiausiai patinkanti moters kūno dalis. Bent jau taip teigia to dalyko tyrinėtojai, nors mums, aišku, be abejo, labiausiai širdį virpina jų akys.

Šliosas – užkandai prie šnabės tinkantis dešros gabalas.

Šposas – pokštas kvadratu. Smaguiausiai šį žodį įvaldęs geriausio Lietuvos komiko Rolando Kazlo personažas: “Špasiji?”

Šmikis – šaldytuve vėl nebeliko alaus? Žiūri į kambarioką ir matai tą šmikį.

Švogeris – pagal pirminę reikšmę būtų tik sesers vyras, bet mūsuose – švogerių krašte – įgavęs naują materiją.

Šoferis - vairuotojas, dažniausiai – kolūkio pirmininko “Volgos” vairuotojas. Kitaip tariant, pusei seimo sueitų.

Šlanga – nuostabiausias iš žodžių, nes reklamos “Įvairių dydžių žarnos” tikrai skamba neskaniai.

Šliūbas – geriau netektų, bet teks. Vestuvės bažnyčioje. Su balandžiais.

Šlipsas – per šliūbą vyrui po kaklu parišamas medžiagos gabalas.

Šriūbas – negi “varžtas” iš tiesų gražesnis žodis?

Šarnyras – lietuviškai “lankstas”. WTF???

Špikis – dviračio padangos karkasą sutvirtinantis metalinis strypukas, nors aptinkamas ir galvoje: “Tau gal kelių špikių trūksta”.

Špižius - kam teko kada nors tįsti špižinę vonią, paaiškinimų nereikia. Kam neteko, ta medžiaga – ketus.

Špaklius – kaip gražiau: nušpakliavo ar nutinkavo? Turi ne tik statybinę reikšmę. Špakliaus laisvai galima rasti kiekvienos moters rankinuke.

Šližikas – kaip ir mandarinai, neišvengiamas žiemos švenčių atributas (todėl jis ir kūčiukas). O jei dar būna aguonų pieno, išvis galima pirštus apsilaižyt.

Šiupelė (šiupelis) - kiek teko girdėti, bent jau patys griovių berniukai labai retai vartoja “kastuvą”.

Šmirgelis – neįtikėtinai malonus ausiai ir paprastas “besisukančio galąstuvo” pavadinimas.

Štirius – gera reputacija pagarsėjusiuose Lietuvos miestuose labiau prigijęs veiksmažodžio pavidalu “Paštirinsiu, šūdžiau”.

Skaitytojų  pasiūlymai komentaruose:

Šmikis (autorius Vits) – nepateikė apibrėžimo

Šmaidakas (autorius Vits) – nepateikė apibrėžimo

Šioperis (autorius Vits) – vairuotojas

Šližikas (autorius Jes) – nepateikė apibrėžimo

Šnai (autorius Jes) – nepateikė apibrėžimo

Šiupelė (autorius Dar) – nepateikė apibrėžimo

Šposas (autorius Jaunius) – nepateikė apibrėžimo

Špargalkė (autorius kalbininkų asistentė) – nepateikė apibrėžimo

Šmotkės (autorius Aš ir prisminiau) – rūbai,daiktai. Kai tave veja lauk iš namų, dažniausiai išgirsti-susirink šmotkes ir kad nei kvapo tavęs čia nebūtų!

Šakalas (autorius Vits) – nu toks galingas…

Na gi, pasiūlyk ir tu kokį š-žodį. Ir nepamiršk jo apibūdinti.

Popularity: 45% [?]